Paskolos internetu: kodėl jas pasirenka dauguma žmonių?

Vieni jas vadina pražūtimi, kiti – finansinio neišprusimo ženklu, treti jomis naudojasi ir neieško patogesnių skolinimosi būdų. Šiandien paskolos internetu užima itin svarbią vietą daugumos klientų gyvenimuose. Ir tik nedauguma jaunų ir finansiškai nestabilių asmenų sugeba išgyventi be papildomos piniginės paramos. Todėl greitos paskolos atrandamos ne tik tuomet, kai norisi pramogauti, bet ir nutikus ne itin maloniam įvykiui, kuriam reikia pinigų greitu metu.

Atrodytų, rinka pilna puikių paskolos alternatyvų, kuriomis puikiai galima pakeisti vartojimo paskolas, tačiau klientai vis tiek renkasi tai, kas šiai dienai vis dar yra pakankamai brangu. Ieškoti tokio brangaus skolinimosi priežasčių ryžtasi dauguma bankų, nors mįslė ir sunkiai įmenama. Tiesa yra viena – pasiskolinti greitai ir patogiai, nereikalaujant užstato ar laidavimo, yra didžiausias prioritetas klientui. Visi supranta kitų komercinių įstaigų veiklos pobūdį, kai klientas, norėdamas pasiskolinti kelis šimtus litų paskolą automobilio remontui, yra vertinamas kaip neatsakingas ir rizikingas. Susiduriama su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis, dažnai pasiūloma užpildyti pluoštą dokumentų ir galų gale po kelių dienų ar netgi savaitės yra atsisakoma suteikti vartojimo paskolą. Greitos paskolos pasirinkimą nulemia laiko sąnaudos ir mobilumas. Klientas negaišdamas jam brangaus laiko, per kelias minutes pateikia paraišką, o kreditorius įvertinės jo mokumo situaciją atsako ar paskola bus suteikta. Visas mokumo vertinimo procesas vyksta realiuoju laiku, naudojant naujausią informaciją apie klientą. Suteikta paskola pervedama į asmeninę kliento sąskaitą, todėl pinigais vartotojas gali naudotis jau po kelių minučių.

Skolinasi jaunimas

Pagrindine ir opiausia problema šiuo metu yra įvardijamos jaunimui suteiktos smulkiosios paskolos. Natūralu, kad didžiausią pinigų stygių dažniausiai jaučia jauni asmenys, kątik įsidarbinę ir bandantys įsikibti į gyvenimą. Atlikus tyrimą pastebėta, kad per artimiausius metus būsto paskolą ketina imti daugiau nei penkiolika procentų 26-35 metų amžiaus žmonių. Jaunų asmenų ketinimai prisiimti naujų įsipareigojimų parodo jų optimizmą ir ketinimą toliau gyventi šalyje. Gerėjančios paskolos gavėjų nuotaikos skatina gavoti apie bendrąjį ekonomikos atsigavimą. Kylantis vartojimas ir didėjantys atlyginimai darbo rinkoje, įkvepia šalies rinką pakilti iš ilgus metus trukusios finansinės stagnacijos. Augantys klientų optimizmo rodikliai neleidžia atsipalaiduoti greitųjų paskolų teikėjams, jie yra įpareigoti tinkamai ir atsakingai vertinti paskolų suteikimo riziką,užkardyti visomis priemonėmis galimą persiskolinimą ir reaguoti į būsimas skolas.

Vartojimo paskola nėra skirta skoloms padengti

Greitųjų paskolų engimas viešojoje erdvėje pastaruoju metu tapo norma ir suprantamu dalyku. Ši verslo niša trukdo visiems – pradedant bankais ir baigiant neprotingai pasiskolinusiais asmenimis. Kaip ir bet kurioje šalyje ir bet kurioje finansinėje įstaigoje, riziką prisiima besiskolinantysis ir skolintojas. Jie abu solidariai yra atsakingti už prisiimamą riziką. Kadangi visos gerai pasibaigusios istorijos apie paskolos internetu suteikimą ir sėkmingą grąžinimą yra nutylimos, nors laiku įvykdžiusių įsipareigojimus ir likusių patenkintais klientų galima surasti daug. Taigi, laikas nustoti verkšlenti dėl etatinių socialinių nevykėlių, kurie nesugeba suvokti rizikos, kurią prisiima besiskolindami. Paskolos paslauga nėra skirta tiems, kurie naudoja pinigus ne pirmo būtinumo reikmėms, todėl prieš pateikiant paraišką kreditoriui visada verta esamą situaciją aptarti su specialistu.

Atsisakyk greituko arba kaip kredito unijos įvaizdį kėlė

Neseniai startavęs projektas “Atsisakyk greituko“ nesulaukė per didelio visuomenės, o tuo labiau greitųjų paskolų vartotojų, dėmesio. Kaip teigia šio projekto organizatoriai, projekto tikslas yra pranešti visuomenei, kad yra ir kitų skolinimosi būtų ir būtent yra akcentuojamos kredito unijų paskolos. Užsimenama apie esamų paskolų refinansavimo galimybes, kai pasiskolintas kreditas yra apmokamas iš naujai suteikto kredito. Tačiau nėra akcentuojamas pagrindinis projekto sumanymas – ketinimas uždirbti iš klientų, turinčių greituosius kreditus. Klientas, refinansavęs paskolą kredito unijoje, padengia pasiskolintą sumą greitųjų kreditų įmonei, tuo pačiu sumoka ir priskaičiuotas palūkanas. Naujai suteikta paskola internetu taip pat yra skolinama už sutartyje numatytas palūkanas, todėl klientas privalo du kartus mokėti palūkanas už tą sumą, kurią buvo pasiskolinęs panaudojimui. Taigi, kyla kausimas, ar projektas siekia padėti įsiskolinusiems klientams, ar ketina iš jų tik uždirbti?

Greitosios vartojimo paskolos ir kredito unijų teikiamos paskolos yra skirtingos savo trukme, palūkanų normomis, bei aptarnavimo greičiu ir kokybe. Skiriasi ir paskolų suteikimo esmė. Klientui netikėtai prireikus pasiskolinti kelis šimtus ar kelis tūkstančius litų, jis kreipiasi į greitųjų kreditų įmonę, tikėdamasis, kad paskola bus suteikta nedelsiant. Žinotina, kad šios paskolos nėra kasdienės paslaugos, jų kaina yra aukštesnė nei kredito unijų ir komercinių bankų teikiamų paskolų. Tačiau skolinantis trumpam laikui, vartojimo paskolos palūkanos pinigine išraiška yra pateisinamos dėl patiriamų kaštų bei trumpalaikio skolinimo termino. Tuo tarpu kredito unijos teikiama paskola suteikiama ne taip sparčiai, klientas privalo vykti į kreditoriaus būstinę, pildyti daugybę dokumentų. Paskola praranda greitos paskolos statusą, kadangi yra suteikiama per kelias dienas. Tačiau vartojimo paskola skirta ilgesniam terminui ir gali būti panaudota didesniems kliento poreikiams įgyvendinti.

Susikūrusios VšĮ Kooperacijos sprendimai tikslas – padėti klientams, įklimpusiems į greitųjų kreditų paslaugas. Viešoji įstaiga ketina teikti konsultacijas ir realią pagalbą vadovaudamasi atsakingo skolinimo nuostatais. Organizacijos tikslas yra atsakinga visuomenė, sugebanti priimti apgalvotus ir atsakingus sprendimus. Taip pat vienas iš prioritetų – finansinis švietimas ir konsultacijos kreditavimo klausimais.

Projektas ir iniciatyva Atsisakyk greituko – tai ne tik ištiesta pagalbos ranka, bet ir pasinaudojimas neigiamų nuomonių suformuoto įvaizdžio greitųjų paskolų situacija ir mėginimas išgelbėti prieš keletą mėnesių kritusį kredito unijų įvaizdį. Vertėtų neužmiršti, kad šios finansinės institucijos yra visų pirma sukurtos siekti komercinių tikslų, todėl toks iniciatyvų kūrimas žemina ne tik konkurentus, bet ir juos kuriančias įstaigas.

Elektroniniai pinigai lyg internetinės paskolos

Šiuolaikiniame pasaulyje didelį vaidmenį atlieka elektroniniai pinigai, tai sparčiai plintanti negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė. „Elektronines pinigų formas sudaro tokie mokėjimo metodai, kurie fiziškai nenaudojami tiesioginiame kreditavime ar debetavime, bei elektroninės grynųjų pinigų ir čekių versijos. Konkrečiai, elektronines pinigų formas sudaro plastikinės kortelės, naudojamos elektroninių priemonių (pavyzdžiui, bankomato) pagalba ir skaitmeniniai pinigai“. Geriausiais elektroninių skaitmeninių pinigų formos naudojimo pavyzdys yra elektroninis paštas bei internetas.

Internetiniai pinigai – tai tokia pinigų forma, kuri yra naudojama internete kaip pagrindinė atsiskaitymo priemonė. Taip pat jie yra tokių „ mokėjimo instrumentų kaip kredito kortelės tiesioginio kreditavimo ir debetavimo alternatyva bei grynųjų pinigų ir čekių elektroninė versija“. Visi šalies bankai siūlo klientams tvarkyti savo finansus internete, tai yra atlikti mokėjimo pavedimus, atsiskaitymą už kai kurias paslaugas. Yra nustatytas faktas, kad elektroninius pinigus yra pigiau laikyti ir perduoti, tuo jie yra pranašesni už grynuosius pinigus. Todėl yra manoma, kad jie pakeis grynuosius pinigus kur kas greičiau.

Dvidešimtojo amžiaus viduryje JAV, o kiek vėliau ir Vakarų Europoje pradėtos naudoti kredito kortelės, tai labiausiai paplitusios elektroninės mokėjimo priemonės.

„Kredito kortelė – tai banko identifikavimo kortelė, suteikianti teisėtam savininkui teisę pirkti prekes bei mokėti už paslaugas kreditan“.

Pavyzdžiui, pirkėjas parduotuvėje nori atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tuomet jis pasirašo parduotuvės sąskaitoje, o parduotuvė pateikia sąskaitas apmokėti bankui, tada bankas perveda reikiamą sumą į parduotuvės sąskaitą. Šiuo atveju ne pirkėjas, bet bankas atsiskaito su parduotuve, o pirkėjas su banku.

Kreditinės kortelės taip pat dažnai yra naudojamos internete, kaip atsiskaitymo priemonė.

Kiek vėliau atsirado plastikinės kortelės su magnetiniu įrašu. Jose yra įrašytas kodas, todėl pakanka šią kortelę įdėti į tikerį  ir šis identifikuoja savininką. Šių kortelių privalumas yra tas, kad viena kredito plastikine kortele galima atlikti labai daug įvairių mokėjimų.

Kita elektroninių pinigų mokėjimo priemonių grupė yra debetinės priemonės. Jos yra trijų rūšių:

Tiesioginis debetas. Jis dažniausiai naudojamas atsiskaitymams už komunalines paslaugas, taip pat vienkartiniams atsiskaitymams, tuo atveju, kai nėra tiesioginio kontakto tarp mokėtojo ir gavėjo.

Debetinės kortelės. Pagrindinis skirtumas nuo kreditinių kortelių yra tas, kad visuomet atliekamas debetinės kortelės savininko banko sąskaitos likučio patikrinimas.

Elektroniniai čekiai. Jie funkcionuoja kaip ir paprasti, tačiau skiriasi tuo, kad elektroniniai čekiai yra elektroninėje formoje.

Iš anksto apmokėtos kortelės – tai kortelės, ant kurių būna užrašytas iš anksto apmokėtos sąskaitos numeris, kurias gali įsigyti vartotojas, sumokėjęs tam tikrą pinigų sumą (kortelės kaina lygi sąskaitoje esančių lėšų sumai). Kortelės naudojamos smulkiems sandoriams internete atlikti arba galima sudėti kelių kortelių vertes ir atlikti didesnės vertės sandorį. Rinkoje ši priemonė nėra paplitusi.

Mobilūs atsiskaitymai – tai atsiskaitymai mobiliu telefonu, trumposiomis žinutėmis arba skambučiais. Jie yra mažai paplitę Europoje.

Šiuolaikinių pinigų likvidumas

“Likvidumas – tai pavertimo grynaisiais pinigais galimybė”. Jis skiria pinigus nuo kitų turto formų.

Visa tai, kas firmai arba bankui priklauso: įvairus turtas, kitų asmenų, valstybės finansiniai įsipareigojimai vadinami aktyvais. Bendras apyvartoje esančių pinigų kiekis priklauso nuo to, kokie aktyvai yra įtraukiami į jų apibrėžimą. Visi aktyvai tam tikrais atvejais gali būti naudojami tarpusavio atsiskaitymams, nors kasdieniniame gyvenime tik dalis jų yra naudojama tam tikslui. Pavyzdžiui, obligacijos ar butas retai naudojami kaip atsiskaitymo priemonė, pirmiausia jų neiškeitus į pinigus. Esminė savybė, nurodanti aktyvų sugebėjimą būti pinigais yra aktyvų likvidumas. “Likvidžiu vadinamas finansinį įsipareigojimą ar nuosavybę patvirtinantis dokumentas, turintis fiksuotą nominaliąją vertę ir galintis tarnauti kaip atsiskaitymo priemonė ar būti lengvai paverstas pinigais”. Likvidumas gali kisti ir net sunkiai nuspėjama kryptimi. Pavyzdžiui, mes nusipirkome butą už 120 000 Lt, o po mėnesio tokio buto vertė sumažėjo iki 100 000 Lt. Tuomet antrasis butas tapo likvidesnis, nes dabar jį bus lengviau parduoti. Jeigu butą būtume pirkę po mėnesio, būtų sumažėję mūsų išlaidos ir būtume nepatyrę nuostolių. Ir atvirkščiai, jeigu antrojo buto kaina būtų pakilusi jis taptų ne toks likvidus.

“Priklausomai nuo operacijos sudėtingumo bei vertės išsaugojimo galimybių yra skiriami įvairūs likvidumo laipsniai”. Pagal mažėjantį likvidumo laipsnį šiuolaikiniai pinigai dažniausiai grupuojami šia tvarka:

• P1 – tai pinigai siaurąja prasme, kitaip tai sandėrio pinigai. Jie jau ir taip yra pinigai, todėl iš karto galima jais pasinaudoti. Pinigai siaurąja prasme tai valiutos arba visi popieriniai ir metaliniai (grynieji) pinigai, esantys cirkuliacijoje. Taip pat kelioniniai čekiai ir tie indėliai komerciniuose bankuose, savitarpio taupymo bankuose, taupymo bei paskolų asociacijose, kuriems be jokių apribojimų gali būti išrašomi čekiai, bei skolinamosios kvotos kredito sąjungose. Pinigai siaurąja prasme yra arčiausiai teorinio pinigų apibrėžimo, nes visos jo sudėtinės dalys yra aktyviai ir plačiai naudojamos mokėjimuose. Šie pinigai yra labai likvidūs.
• P2 – tai pinigai plačiąja prasme. Jie apima visus P1 komponentus, taip pat įvairius mainų tarpininkus, kurie yra beveik taip pat likvidūs kaip ir čekiniai indėliai. P2 apima ir taupomieji indėliai, kuriuos galima paimti pateikus bankui taupomąją knygelę, bei pinigų rinkos savitarpio fondų akcijos, kurias galima paimti išrašant čekius.
• P3 – tai pinigai vadinami pusiau pinigais. Juos sudaro pinigai plačiąja prasme, dideli terminuoti indėliai, kurių negalima paimti pirma laiko ar perleisti, taip pat perpirkimo susitarimai bei akcijos tuose pinigų rinkos fonduose, kurių klientai yra pavieniai žmonės, bet institucijos.
• L – likvidūs aktyvai. Juos sudaro pusiau pinigai, valstybės vertybiniai popieriai bei taupomosios obligacijos. Jie kitaip dar vadinami kvazipinigais. Kvazipinigai – tai aktyvai, kurie neįtraukiami į pinigų apibrėžimą, bet yra labai panašūs į įtrauktuosius. Jie yra mažiausiai likvidūs, nes juos pakeisti į grynuosius pinigus reikia daug laiko, o kartais tai gali būti ir sudėtinga. Tai reiškia, kad kurį laiką atsiskaitymams jų negalima naudoti, tačiau jie yra pakankamai patikimi ir gali atlikti pinigų funkcijas.

Pinigų likvidumo apibūdinimas įvairiose šalyse yra skirtingas, nes naudojami skirtingi pinigų pasiūlos elementai. Tai priklauso nuo pinigų sistemos ypatybių vienoje ar kitoje valstybėje, o dažniausiai – skirtingų indėlių svarbos šalies pinigų pasiūloje.