Paskolos internetu: kodėl jas pasirenka dauguma žmonių?

Vieni jas vadina pražūtimi, kiti – finansinio neišprusimo ženklu, treti jomis naudojasi ir neieško patogesnių skolinimosi būdų. Šiandien paskolos internetu užima itin svarbią vietą daugumos klientų gyvenimuose. Ir tik nedauguma jaunų ir finansiškai nestabilių asmenų sugeba išgyventi be papildomos piniginės paramos. Todėl greitos paskolos atrandamos ne tik tuomet, kai norisi pramogauti, bet ir nutikus ne itin maloniam įvykiui, kuriam reikia pinigų greitu metu.

Atrodytų, rinka pilna puikių paskolos alternatyvų, kuriomis puikiai galima pakeisti vartojimo paskolas, tačiau klientai vis tiek renkasi tai, kas šiai dienai vis dar yra pakankamai brangu. Ieškoti tokio brangaus skolinimosi priežasčių ryžtasi dauguma bankų, nors mįslė ir sunkiai įmenama. Tiesa yra viena – pasiskolinti greitai ir patogiai, nereikalaujant užstato ar laidavimo, yra didžiausias prioritetas klientui. Visi supranta kitų komercinių įstaigų veiklos pobūdį, kai klientas, norėdamas pasiskolinti kelis šimtus litų paskolą automobilio remontui, yra vertinamas kaip neatsakingas ir rizikingas. Susiduriama su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis, dažnai pasiūloma užpildyti pluoštą dokumentų ir galų gale po kelių dienų ar netgi savaitės yra atsisakoma suteikti vartojimo paskolą. Greitos paskolos pasirinkimą nulemia laiko sąnaudos ir mobilumas. Klientas negaišdamas jam brangaus laiko, per kelias minutes pateikia paraišką, o kreditorius įvertinės jo mokumo situaciją atsako ar paskola bus suteikta. Visas mokumo vertinimo procesas vyksta realiuoju laiku, naudojant naujausią informaciją apie klientą. Suteikta paskola pervedama į asmeninę kliento sąskaitą, todėl pinigais vartotojas gali naudotis jau po kelių minučių.

Skolinasi jaunimas

Pagrindine ir opiausia problema šiuo metu yra įvardijamos jaunimui suteiktos smulkiosios paskolos. Natūralu, kad didžiausią pinigų stygių dažniausiai jaučia jauni asmenys, kątik įsidarbinę ir bandantys įsikibti į gyvenimą. Atlikus tyrimą pastebėta, kad per artimiausius metus būsto paskolą ketina imti daugiau nei penkiolika procentų 26-35 metų amžiaus žmonių. Jaunų asmenų ketinimai prisiimti naujų įsipareigojimų parodo jų optimizmą ir ketinimą toliau gyventi šalyje. Gerėjančios paskolos gavėjų nuotaikos skatina gavoti apie bendrąjį ekonomikos atsigavimą. Kylantis vartojimas ir didėjantys atlyginimai darbo rinkoje, įkvepia šalies rinką pakilti iš ilgus metus trukusios finansinės stagnacijos. Augantys klientų optimizmo rodikliai neleidžia atsipalaiduoti greitųjų paskolų teikėjams, jie yra įpareigoti tinkamai ir atsakingai vertinti paskolų suteikimo riziką,užkardyti visomis priemonėmis galimą persiskolinimą ir reaguoti į būsimas skolas.

Vartojimo paskola nėra skirta skoloms padengti

Greitųjų paskolų engimas viešojoje erdvėje pastaruoju metu tapo norma ir suprantamu dalyku. Ši verslo niša trukdo visiems – pradedant bankais ir baigiant neprotingai pasiskolinusiais asmenimis. Kaip ir bet kurioje šalyje ir bet kurioje finansinėje įstaigoje, riziką prisiima besiskolinantysis ir skolintojas. Jie abu solidariai yra atsakingti už prisiimamą riziką. Kadangi visos gerai pasibaigusios istorijos apie paskolos internetu suteikimą ir sėkmingą grąžinimą yra nutylimos, nors laiku įvykdžiusių įsipareigojimus ir likusių patenkintais klientų galima surasti daug. Taigi, laikas nustoti verkšlenti dėl etatinių socialinių nevykėlių, kurie nesugeba suvokti rizikos, kurią prisiima besiskolindami. Paskolos paslauga nėra skirta tiems, kurie naudoja pinigus ne pirmo būtinumo reikmėms, todėl prieš pateikiant paraišką kreditoriui visada verta esamą situaciją aptarti su specialistu.

Atsisakyk greituko arba kaip kredito unijos įvaizdį kėlė

Neseniai startavęs projektas “Atsisakyk greituko“ nesulaukė per didelio visuomenės, o tuo labiau greitųjų paskolų vartotojų, dėmesio. Kaip teigia šio projekto organizatoriai, projekto tikslas yra pranešti visuomenei, kad yra ir kitų skolinimosi būtų ir būtent yra akcentuojamos kredito unijų paskolos. Užsimenama apie esamų paskolų refinansavimo galimybes, kai pasiskolintas kreditas yra apmokamas iš naujai suteikto kredito. Tačiau nėra akcentuojamas pagrindinis projekto sumanymas – ketinimas uždirbti iš klientų, turinčių greituosius kreditus. Klientas, refinansavęs paskolą kredito unijoje, padengia pasiskolintą sumą greitųjų kreditų įmonei, tuo pačiu sumoka ir priskaičiuotas palūkanas. Naujai suteikta paskola internetu taip pat yra skolinama už sutartyje numatytas palūkanas, todėl klientas privalo du kartus mokėti palūkanas už tą sumą, kurią buvo pasiskolinęs panaudojimui. Taigi, kyla kausimas, ar projektas siekia padėti įsiskolinusiems klientams, ar ketina iš jų tik uždirbti?

Greitosios vartojimo paskolos ir kredito unijų teikiamos paskolos yra skirtingos savo trukme, palūkanų normomis, bei aptarnavimo greičiu ir kokybe. Skiriasi ir paskolų suteikimo esmė. Klientui netikėtai prireikus pasiskolinti kelis šimtus ar kelis tūkstančius litų, jis kreipiasi į greitųjų kreditų įmonę, tikėdamasis, kad paskola bus suteikta nedelsiant. Žinotina, kad šios paskolos nėra kasdienės paslaugos, jų kaina yra aukštesnė nei kredito unijų ir komercinių bankų teikiamų paskolų. Tačiau skolinantis trumpam laikui, vartojimo paskolos palūkanos pinigine išraiška yra pateisinamos dėl patiriamų kaštų bei trumpalaikio skolinimo termino. Tuo tarpu kredito unijos teikiama paskola suteikiama ne taip sparčiai, klientas privalo vykti į kreditoriaus būstinę, pildyti daugybę dokumentų. Paskola praranda greitos paskolos statusą, kadangi yra suteikiama per kelias dienas. Tačiau vartojimo paskola skirta ilgesniam terminui ir gali būti panaudota didesniems kliento poreikiams įgyvendinti.

Susikūrusios VšĮ Kooperacijos sprendimai tikslas – padėti klientams, įklimpusiems į greitųjų kreditų paslaugas. Viešoji įstaiga ketina teikti konsultacijas ir realią pagalbą vadovaudamasi atsakingo skolinimo nuostatais. Organizacijos tikslas yra atsakinga visuomenė, sugebanti priimti apgalvotus ir atsakingus sprendimus. Taip pat vienas iš prioritetų – finansinis švietimas ir konsultacijos kreditavimo klausimais.

Projektas ir iniciatyva Atsisakyk greituko – tai ne tik ištiesta pagalbos ranka, bet ir pasinaudojimas neigiamų nuomonių suformuoto įvaizdžio greitųjų paskolų situacija ir mėginimas išgelbėti prieš keletą mėnesių kritusį kredito unijų įvaizdį. Vertėtų neužmiršti, kad šios finansinės institucijos yra visų pirma sukurtos siekti komercinių tikslų, todėl toks iniciatyvų kūrimas žemina ne tik konkurentus, bet ir juos kuriančias įstaigas.

Bankai. Rinkos apžvalga

Analizuojant šalyje veikiančius bankus, iškyla keletas lyderių, kurie yra akivaizdūs savo srities profesionalai. Remiantis interneto šaltinių pateikta medžiaga, teigtina, kad šiuo metu veikiantis DNB bankas yra vienas stipriausių rinkoje.

Tai universalus komercinis bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas privatiems ir verslo klientams. Teikia investicinės bei asmeninės bankininkystės, turto valdymo ir lizingo paslaugas, tarpininkauja teikiant draudimo paslaugas bei turi vieną iš didžiausių klientų aptarnavimo tinklų Lietuvoje . Bankas specializuojasi kreditavimo srityje, teikiamos paskolos fiziniams ir juridiniams asmenims.

Tarp Lietuvoje veikiančių finansinių institucijų užima trečiąją vietą turto ir valdomų paskolų portfelio atžvilgiu. Aptarnauja daugiau nei  500 000  individualių klientų ir verslo įmonių bei yra vienas didžiausių skolintojų savivaldybėms ir apdirbamajai pramonei . Šis bankas vienas aktyviausių skolos vertybinių popierių rinkos dalyvių.

Lietuvoje užimamų rinkų dalys:

•      13,2 proc. turto rinkos;
•     15,3 proc. paskolų rinkos;
•     9,6 proc. indėlių rinkos.

Galima išskirti keletą banko konkurentų, tai AB SEB Vilniaus bankas, AB Swedbank, AB Danske bankas, AB Šiaulių bankas ir kt. Žinoma, didžiausi konkurentai yra AB SEB Vilniaus bankas bei AB Swedbank, tai didžiausi bankai Lietuvoje turintys platų klientų ratą.

Rinkos tendencijos kriziniu laikotarpiu

Pasaulinis ekonomikos nuosmukis visų pirma palietė bankus ir kitas finansines institucijas, teikiančias paskolas. Dingus vartotojų pasitikėjimui, bankai buvo priversti didinti palūkanas, sugriežtinti paskolos teikimą. Tarpbankinėse rinkose sustojęs skolinimas, bankuose jaučiamas „likvidumo badas“, indėliai neauga taip sparčiai, kaip anksčiau augo, todėl bankai savo ruožtu turi laikyti daugiau likvidžių pinigų pačiuose bankuose, jeigu daugiau žmonių norėtų atsiimti indėlius. 

Praėjusį ketvirtį Lietuvos bankų sektorius augo, nors ir lėtesniais žingsniais. Pesimistiškesnės prognozės piešiamos metų pabaigoje dėl besitęsiančios pasaulyje finansų krizės ir stojančio Lietuvos ūkio augimo. Ir nors neabejojama, jog bankų pelno augimo tempai mažės, dauguma jų dirbs nenuostolingai. LB duomenimis, sausio–rugsėjo mėn. visi šalies bankai kartu uždirbo 884,5 mln. Lt grynojo pelno – 9% daugiau nei pernai tuo pat metu, pelno augimas buvo kur kas mažesnis nei 2008 m. I pusm. (19,1%). Tiesa, nemažai pelno bankams sukrovė vienkartinio pobūdžio pajamos, antrinėms įmonės atseikėjus dividendų – 136,1 mln. Lt, iš jų 109,1 mln. Lt – per I pusm.

Ekonominė stagnacija lėmė kreditavimo politikos pasikeitimą, paskolos buvo teikiamos ne taip aktyviai, kaip ikikriziniame laikotarpyje. Sumažėjusios kreditavimo apimtys buvo tikras šokas vartojimui, todėl netrukus atsivėrus naujoms galimybėms buvo pradėtos teikti greitos paskolos.

Didžiausią turo dalį sudarė paskolos ir gautinos sumos iš klientų (ilgalaikės paskolos ir vartojamieji kreditai). Kitais metais šis straipsnis struktūriškai taip pat sudarė didžiausią turto dalį tik keliais procentais dar padidėjo. Tai galėjo lemti didėjančios gyventojų ar įmonių investicijos į nekilnojamąjį turtą ar plėtrą, taip pat paties banko veiklos tobulinimas.

Bankas intensyviai investavo į ilgalaikį turtą – ypač nekilnojamąjį, įrangą ir įrengimus. Tokios investicijos sudarė beveik 90 proc. ilgalaikio turto. Vadinasi, bankas plėtėsi, taip pat nuolat atnaujino savo nematerialųjį turtą. Įvairių programinių įrangų atnaujinimas ir diegimas itin svarbus norint laimėti konkurencinėje kovoje, kuri pastaraisiais metais tarp bankų buvo ypač aštri dėl vis kylančio asmenų investavimo poreikio.

Didžiausi banko įsiskolinimai buvo klientams už jų indėlius, tačiau kasmet, nors ir neženkliai, tačiau jie mažėjo. Tą galėjo lemti taip pat padidėjęs investicijų poreikis, stengdamiesi sumažinti savo įsipareigojimus, asmenys kaip galėdami naudojo turimas lėšas.

Dėl faktinių pajamų didėjimo, automatiškai didėjo ir kiti pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniai, o tai leido 2007 metais  padidinti grynąjį pelną lyginant su 2006 metais 114 proc. Atsižvelgiant į grynojo pelno didėjimo tendenciją, galima daryti išvadą, kad 2007 metai bankui buvo patys pelningiausi per nagrinėjamą laikotarpį. Tai lėmė sumažintos išlaidos ir gyventojų aktyvumas skolinantis iš finansinių institucijų.

Paskolų  išdavimas klientams 2007 m. sumažėjo lyginat su 2006 m. daugiau nei 20 proc. Toks sumažėjimas gali reikšti tai, kad bankui buvo sunku konkuruoti su didžiaisiais šalies bankais, nes DnB bankas laikosi konservatyvesnės politikos ir stengiasi kuo mažiau rizikuoti. Kiekvienas klientas kruopščiai tikrinamas, taip siekiant išvengti nemokių klientų ir sumažinti riziką prarasti skolintas lėšas. Tuo tarpu kitos finansinės institucijos vykdė agresyvesnę politiką šiuo atžvilgiu, tačiau esant ekonominei krizei pastebimas didelis nemokių klientų skaičiaus augimas.

_____________________________

Analizė atlikta mokymosi tikslais, todėl autoriai neatsako už jos patikimumą ir teisingumą.